ryklus

ryklùs, -ì adj. (4) 1. DŽ, Svn rajus, daug ėdantis, ryjantis: Šitie paršai labai rỹklūs, kaip mat supenėsim PnmR. Jis (šuo) labai ryklùs: ką nutveria, tą suryja Rm.

rỹkliai adv., rykliaĩ NdŽ.

2. Vb šnek. daug valgantis, ryjantis: Tai ryklùs vaikas, ir sunkus kaip tešliokas Kp. Mano mergiotė tai ryklì – ką paduosi, tą suvalgo Ssk. 3. lengvai nuryjamas (apie valgį): Pyragas nors ir nebaltas, bet toks ryklùs Sb.